- įvisti
- įvìsti intr. Rtr, DŽ, KŽ 1. Q146,151,554, Sut, G88, M veisiantis atsirasti, įsiveisti: Vyšnios įvỹsta visame darže J. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių Š. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi Krš. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių M.Valanč. Aš negaliu suprast, kaip jos (pelės) įviñsta tuos naujuos namuos?! Mžš. Kur tarakanai įviñsa, blogai Krš. Ir inviso varlių daugybė Gmž. Jisai (piemuo) taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų BPII64. Idant po visą svietą žmonės įvìstų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę BPI178. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (paraštėje invisusi) BB1Moz9,19. Pas mus jų (žydų) taip daug įviso A1884,241. | prk.: Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit DP84. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP268. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj SPII62. | refl.: Kokį čia metą buvo įsivìsę po dobelieną [grybai], liuob su dalgiu krežį prisipjaus Bdr. Septynioliktame amžė[je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus M.Valanč. 2. atsirasti, įsigalėti: Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvìso Slm. Įvis nauja karta Vd. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta Kos117. Smetonos laikais įvìso centneris Slm. O dabar įvìso mada šventą dieną žoliaut Skr. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti Krš. \ visti; apvisti; įvisti; išvisti; nuvisti; pavisti; pravisti; privisti; suvisti; užvisti
Dictionary of the Lithuanian Language.